5 SVARBIAUSI SAVAITĖS ĮVYKIAI

1.      Pro-Bolsonaro protestuotojai bando šturmuoti Brazilijos vyriausybės institucijas

Po praėjusių metų spalio 30 d. įvykusių rinkimų Brazilijoje, regis, susidarė neramūs vandenys. Kadangi Lula per rinkimus iškovojo nedidelę pergalę (jis surinko 50,9 proc. balsų ir aplenkė 49,10 proc. balsų surinkusį J. Bolsonaro), ginčui buvo pasiruošta nuo pat pradžių.

Praėjus kelioms valandoms po progresyvaus kandidato pergalės, jau vyko daugybė demonstracijų, kelių blokadų ir net raginimų šalies policijai ir karinėms pajėgoms panaikinti rinkimų rezultatus.

Todėl per pastarąsias kelias savaites įtampa didėjo, o aukščiausią tašką pasiekė praėjusį sekmadienį, kai buvo šturmuotas kongresas Brazilijoje. Bolsonaro šalininkų minia prasiveržė pro policijos kordoną ir įsiveržė į salę, niokojo pakeliui stovėjusius baldus. Taip buvo siekiama sukelti "domino efektą", kuris sustabdytų Brazilijos valstybinių institucijų veiklą.

Šį įvykį, kuris įvyko praėjus lygiai dvejiems metams po išpuolio prieš sostinę Jungtinėse Valstijose, pasmerkė visos ES narės ir Jungtinės Valstijos. Tuo pat metu didelė dalis Brazilijos dešiniųjų taip pat nepritarė šiems veiksmams, o kairiųjų pasmerkimas buvo absoliutus. Pats Lula apkaltino kai kurias šalies policijos institucijas bendrininkavimu.

Galiausiai, po puolimo, kariuomenė pati išvaikė likusias probolševikines stovyklas aplink suvažiavimą ir kai kurias įstaigas bei policijos nuovadas visoje šalyje. Šiuo metu sulaikytų asmenų skaičius siekia 1500, neatmetama galimybė, kad bus atliekama daugiau intervencijų. Šiuo požiūriu Brazilijos vyriausybė buvo kategoriška: šie įvykiai neliks nenubausti ir tikimasi racionalaus, bet griežto atsako.

Galiausiai verta prisiminti, kad Jairas Bolsonaro prieš kelias dienas privačiu lėktuvu išvyko iš Brazilijos į Floridą (Jungtinės Valstijos). Iš ten jis neseniai dėl sveikatos problemų buvo paguldytas į ligoninę ir visus šiuos įvykius stebėjo per atstumą. Jis nedrąsiai ir lakoniškai pasmerkė savo pasekėjų veiksmus, o tikimybė, kad jis negrįš į šalį dėl galimo teisminio proceso prieš jį pradėjimo, didėja, o tai apsunkina jo grįžimą į šalį.

2.      Naujuoju JAV Atstovų Rūmų pirmininku išrinktas Kevinas McCarthy.

Po ilgos kelionės, trukusios 4 dienas ir 15 skirtingų balsavimų, JAV aukštųjų rūmų aklavietė, atrodo, artėja prie pabaigos. 57 m. kalifornietis Kevinas McCarthy buvo išrinktas į šį postą surinkęs 216 balsų.

Nors respublikonai nuo pat pradžių išlaikė daugumą, partijoje išryškėjo įtrūkimai tarp nuosaikiųjų ir "Trumpistų". Apie 20 respublikonų kongresmenų iki paskutinės minutės derėjosi, kad užsitikrintų savo balsus. Scenarijus atrodo akivaizdus, McCarthy priklausomybė nuo Trumpo buvo aiškiai išreikšta viešame kaliforniečio pareiškime, kuriame jis asmeniškai padėkojo buvusiam prezidentui už jo pastangas užtikrinti, kad derybos vyktų.

Taigi derybose, kurios po kiekvieno balsavimo buvo performuluojamos, konservatyviausio respublikonų sektoriaus norai pasiekdavo nuolaidų, kad būtų aišku, jog jie nepalengvins naujojo prezidento darbo. Tiesą sakant, tarp respublikonų tvyro tokia įtampa, kad po vieno balsavimo McCarthy net susikivirčijo su vienu iš už Trumpą pasisakančių kongresmenų Gaetzu.

Atsiveriantis scenarijus yra įdomus, bet neaiškus. J. McCarthy teks žongliruoti su dešiniojo sparno atstovais savo partijoje ir tuo pat metu suvokti, kad reikia atkurti ryšius su demokratų frakcija. Nepaisant to, kol kas atrodo, kad šiuo metu McCarthy labiau rūpinasi priartinti prie savęs dešiniųjų pažiūrų savo partijos sluoksnius, pakeisti savo poziciją dėl išpuolio Kapitolijuje (kurį iš pradžių jis griežtai smerkė, o pastaruoju metu jo atžvilgiu užėmė vangesnę poziciją) arba nuvykti į buvusio prezidento Donaldo Trumpo rezidenciją nusifotografuoti ir derėtis su juo.

3.      Protestai Irane: egzekucijos tęsiasi

Kelias savaites stebėjome protestus Irane. Atrodo, kad tai, kas iš pradžių buvo pristatoma kaip galimybė šaliai atsiverti ir pasikeisti tiek kultūros ir ekonomikos srityse, tiek moterų vaidmens visuomenėje srityje, buvo nutraukta reakcijos priemonių banga.

Atrodo, kad po protestų bangos režimas nori susigrąžinti padėties kontrolę ir grįžti į normalią padėtį. Buvo atkurta moralės policija, suimta daugybė demonstrantų ir žinomų Irano visuomenės veikėjų.

Po areštų buvo paskelbti pirmieji nuosprendžiai. Nors kai kuriais atvejais jos buvo sumažintos, kaip futbolininko Amiro Nasro Azadani atveju, kuris iš pradžių buvo nuteistas mirties bausme, bet galiausiai buvo nuteistas kalėti 26 metus. Nepaisant to, kai kurie nuosprendžiai buvo patvirtinti ir įvykdyti. Pranešama, kad jau įvyko keturios demonstracijos, iš kurių dvi paskutinės - pirmadienį.

Ignoruojant tarptautinius protestus ir prisidengiant tuo, kad per protestą nužudė sukarintų Basidž pajėgų milicininką, 22 metų Mohamed Mahdi Karami ir 39 metų Seyed Mohameni Hoseini buvo pakarti. "Amnesty International" pažymėjo, kad procesas "nebuvo panašus į rimtą teismo procesą", nes truko trumpai (mažiau nei vieną savaitę), o kaltinamiesiems nebuvo leista pasirinkti advokato ir jiems buvo paskirtas teismo paskirtas advokatas. Be to, kaltinamieji teigė, kad jų prisipažinimai dėl nužudymo buvo išgauti kankinant, po kelių elektros šoko smūgių ir smūgių į galvą, dėl kurių jie neteko sąmonės.

Mohameni tėvas netgi prašė pasigailėti, kad sūnui nebūtų įvykdyta egzekucija. Vėliau už interviu atsakingas žurnalistas buvo suimtas.

Tarptautiniu mastu ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellas pasmerkė šiuos veiksmus, o JAV specialusis pasiuntinys Irane Robertas Malley pavadino teismo procesą "farsu".

Galiausiai reikėtų pažymėti, kad šis represinis procesas dar toli gražu nesibaigė. Nors iki šiol mirties bausmė įvykdyta keturiems asmenims, 14 asmenų buvo nuteisti mirties bausme. Be to, per demonstracijas buvo suimta beveik 20 000 žmonių, o 517 protestuotojų žuvo.

4.      Mirė popiežius Benediktas XVI

2022 m. gruodžio 31 d., sulaukęs 95 metų, mirė vienas svarbiausių pastarojo meto istorijos veikėjų. Popiežius Benediktas XVI, kuris atsistatydino iš pareigų beveik prieš 10 metų, 2013 m., išbuvęs popiežiumi tik 8 metus. Nuo to laiko jis laikėsi santūriai, ir tai jį lydėjo iki pat gyvenimo pabaigos.

Per savo karjerą Benediktas turėjo spręsti daugybę problemų, įskaitant bandymus reformuoti pinigų plovimą Vatikano banke, vaikų išnaudojimo skandalus Katalikų Bažnyčioje ir nuolatinius bandymus atgaivinti teologinius klausimus (nuo liberalizmo jaunystėje iki griežto konservatizmo vėliau).

Sausio 5 d., ketvirtadienį, laidotuvėse dalyvavo 50 000 tikinčiųjų, kurie po Šventojo Petro aikštės debesimis atsisveikino su juo melsdamiesi rožinį. Šių tikinčiųjų priešakyje buvo dabartinis popiežius Pranciškus, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje. Dėl sveikatos būklės ceremonijai vadovavo dekanas Giovanni Battista Re, nors homiliją sakė pats Pranciškus, kuris paskutinėmis akimirkomis prisiminė mirusįjį: "Benediktai, ištikimasis Jaunikio bičiuli, tegul tavo džiaugsmas būna tobulas girdint jo balsą galutinai ir amžinai".

5.      Rusijos ir Ukrainos konfliktas: Putinas paskelbė trumpas paliaubas, Ispanija ginkluojasi

Kalbant apie padėtį Ukrainoje, pastarosiomis dienomis įvyko keletas naujų įvykių.

Pirmasis - tai Vladimiro Putino pasiūlymas dėl 72 valandų paliaubų per stačiatikių Kalėdas. Į šį pasiūlymą Ukraina reagavo nedrąsiai ir įtariai, atmesdama jį. Kaip ir tikėtasi, vienašališkų paliaubų nebuvo laikomasi. Abi šalys kaltino viena kitą pažeidus paktą, o Ukraina pavadino jį "spąstais". Po to sekusiomis valandomis įvairiose Donbaso dalyse, ypač Zaporijoje ir Luhanske, prasidėjo mūšiai ir artilerijos ugnis.

Antroji žinia buvo gauta pirmosiomis paliaubų valandomis iš už Atlanto. JAV vyriausybė paskelbė apie naują 3 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos paketą, įskaitant šarvuotų transporto priemonių siuntą. Prie šios iniciatyvos prisijungė Prancūzija ir Vokietija, kurios po derybų su Joe Bidenu sutiko atsiųsti naujų priešlėktuvinių baterijų. Patriot.

Paskutinė naujiena - Ispanijos ginkluotųjų pajėgų vadovo karaliaus Felipės viešas pareiškimas padidinti gynybos biudžetą. Karalius pabrėžė, kad Ispanija turėtų padidinti gynybos biudžetą, kuris per mažiau nei penkerius metus turėtų sudaryti 2 proc. viso šalies BVP. Todėl jis šį padidinimą (privalomą NATO narėms) susiejo su neatidėliotina būtinybe dėl "neišvengiamo pavojaus", kurį kelia V. Putino Rusija.

Į konfliktą įsitraukus įvairioms valstybėms ir joms iš naujo apsiginklavus, atrodo, kad kalavijai vėl ištraukti.